spektakliai >> Frenkis OK, Pegė yra faina, o namas – jėga! (pagal M. Čičvako to paties pavadinimo pjesę)

Nuotraukos iš spektaklio Režisierė – Sandra Bernotaitė Vaidina: Irma Budginaitė, Martynas Enčius, Kamilė Guogytė, Sigita Jatuliavičiūtė, Vytautas Juodis, Andrius Kleinauskas, Rokas Levinskas, Aistė Lukoševičiūtė, Lauryna Luničevaitė, Lina Mikučionytė, Robertas Navickas, Vitalija Petreikytė; Premjera: 2005 m. gegužės 5 d.

Valandos trukmės spalvingas žaidimas, kuriame aktoriai "puikiai" suvaidins gyvenime atpažįstamus tipažus, parodys paveikslus iš kasdienybės „nuostabiame name", kurį žiūrovams bandys parduoti paprastas vaikinukas, vardu Frenkis. Į spektaklio veiksmą bus įtraukta 14 studentų – pradedančių aktorių. Numatoma trukmė – 1 valanda. Skiriama jaunai auditorija, kuri domisi pop kultūra, naujomis teatro meno formomis, seka Amerikos masinės kultūros įtaką mūsų sociokultūrinei aplinkai. * Spektaklis kuriamas pagal ironišką žinomo ir šiuo metu aktyviai kuriančio Brno mieste (Čekija) čekų teatro režisieriaus ir dramaturgo Martino Čičvako pjesę „Frenkis – OK, Pegė yra faina, o namas – jėga!" (vertimas iš anglų kalbos P. Baltramiejūno ir S. Bernotaitės, kurioje pavadinimas skamba taip: "Frenky is OK, Peggy is Fine and the House is Cool"). Ši pjesė yra viena žinomiausių šio autoriaus kūrinių, ne kartą statyta įvairiuose profesionaliuose ir mėgėjiškuose užsienio teatruose. Pjesėje kuriama spektaklio spektaklyje situacija, kuomet vaidmenį taip pat atlieka ir žiūrovas (pagrindinis personažas Frenkis tiesiogiai bendrauja su auditorija). Kai kuriose situacijose pats aktorius taip pat yra žiūrovas. Todėl aiškiai apibrėžtos bendros žaidimo taisyklės – jos kuriamos vadovaujantis vaikų žaidimo logika. Veiksmas labai teatrališkas, žaidimo „fokusai" ir magija kuriama čia pat, atvirai, jie visiems suprantami, neįmantrūs. Istorija nėra sudėtinga: vaikinas vardu Frenkis supažindina žiūrovus su namo, kurio dalį nori jiems parduoti, gyventojais ir trumpai parodo jų gyvenimo istorijas. Jis prisistato esąs „paprastas" eilinis vaikinas, be profesijos ir aiškaus užsiėmimo, neieškantis gyvenimo tikslo ir nesiskundžiantis gilesnėmis jo problemomis. Frenkis su pasididžiavimu pasakoja apie spalvingą savo gyvenimo periodą nuostabiajame name, kuriame įsikūrę narkotikų pardavėjai, vagys, aktoriai ir prostitutės. Jo pasakojimą čia pat žaismingai iliustruoja patys veikėjai: matome pašto apiplėšimo ir žudymo scenas, narkotikų pardavėjų sutartis, prostitučių mokyklą, besimezgančias meilės istorijas, nusivylimus, liūdesį ir mirtį. Gyvenimas šiame draugiškame „bendrabutyje" – nenuobodus, personažai bando ieškoti savo vietos pasaulyje ir būti jo išgirsti. Visiškai absurdiškoje, tarsi plastmasinėje, žaidimų aikštelėje vyksta tie patys amžini procesai, kaip ir tikrame gyvenime... Vyksta daug dalykų, ir galų gale namo gyventojai triukšmingai išsiskirsto kiekvienas savo keliais. O Frenkis dirba – bando įsiūlyti žiūrovams pirkti dalį nuostabaus namo, kuriame buvo taip gera gyventi. Ar jam gerai sekasi dirbti (vaidinti) – priklausys ir nuo žiūrovų. Pjesės kalbos stilius labai primena iki idiotizmo iškraipytus sinchroninio filmų vertimo tekstus – netaisyklinga lietuvių kalba, neteisingi posakiai, išlaikyta anglų kalbos sakinių struktūra ir daugelio sakinių minties bukumas. Deja, tokia kalbos stilistika daro įtaką kasdieniniam kalbos vartojimui mūsų šalyje (tai ypač kelia grėsmę vaikų ir jaunimo kalbai), taip kuriasi naujas miesto žargonas. Bet ne tik kalba – mąstymas, minties vystymas taip pat daro įtaką. Keliamas klausimas – ar ji yra teigiama? Taigi, spektaklyje bus kuriamas ir vartojamas „naujasis" miesto žargonas (amerikonizmai, anglicizmai), siekiama visaip išnaudoti mūsų sąmonėje įsišaknijusius pop kultūros stabus, simbolius ir kitus reiškinius, jungiant juos tarpusavyje ir sulydant į vientisą scenografijos bei vaidybos vyksmą, sukeliantį homerišką juoką. Taip pat bus pasitelkiama „gangsterinio" kino stilistika, parodija, komedija, absurdas. Spektakliu bus siekiama provokuoti žiūrovą ir iškelti klausimą, ar neprarandame savojo identiteto amerikietiškos kultūros įtakoje. Problema labai aktuali ir suprantama lietuvių žiūrovui, nes šiuo metu kaip tik išlikęs klausimas dėl kultūrinės integracijos, priklausymo kuriai nors kultūrinei terpei (kova tarp Rytų ir Vakarų įtakos) bei globalinis klausimas – JAV kultūros įtaka (pasaulinis „amerikonizmas"). Po žaisminga ir absurdiška forma slypi sudėtingos problemos. Autorius tiesiogiai kritiškai žvelgia į vartotojišką amerikietišką kultūrą, analizuoja individo problemą masėje, atveria intelekto krizę, moralinių vertybių nuosmukį. Sandra Bernotaitė