kiti darbai>> Brunonas ir tūkstantmetis

Bendras VU Andriaus Pulkauninko kinetinės trupės, Kražių gimnazijos ir Kauno Jėzuitų gimnazijos projektas

Režisierius
: Andrius Pulkauninkas
Libreto autorė: Milginta Palubinskaitė
Muzika: Rytis Šiautkulis
Spektaklyje naudojamos autentiškos lietuviškos sutartinės
Premjera: 2009 rugpjūtis


Libretas
Foto reportažas

 

UŽKADRINIS TEKSTAS

LIETUVA – valstybė, kurios vardas kildinamas iš upėvardžio Lietauka. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009m. Kvedlinburgo analuose, kuriuose aprašoma vienuolio Bonifacijaus Brunono kelionė į Lietuvos ir Rusijos pasienį, siekiant pakrikštyti lietuvių tautą.
Seniausi Lietuvos gyventojai priklausė Nemuno ir Narvos kultūroms. Jie vertėsi medžiokle žvejyba ir augalinio maisto rinkimu.
Pirmieji sėslūs Lietuvos gyventojai apsigyveno dar neolito laikotarpyje (IV-III tūkst. pr. Kr.) prie seklių  ežerų. Jie mokėjo lipdyti ir degti puodus, apdirbti gintarą,akmenį.
Lietuviai kartu su latviais  priklauso baltų genčių grupei, kuriai priklausė jau išnykusios Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Prūsų tautos.
Baltų pasaulėžiūros pagrindą sudarė gamtos kultas. Jiems buvo būdingas animistinis gamtos suvokimas. Taigi, senovės lietuviai dievybėmis laikė žemę ir dangaus kūnus, tokius, kaip saulė, mėnulis, ugnis, žemė, perkūnas...   
Mirusiuosius vakarų baltai laidojo pilkapiuose ir plokščiuosiuose kapinynuose, o rytų baltai – degindavo. Senovės lietuviai tikėjo, kad po mirties jų artimieji nukeliauja po žeme arba už horizonto, o vanduo žemė ir ugnis buvo ta substancija, per kurią būdavo patenkama į mirusiųjų pasaulį.
Senovės lietuvių žyniai arba kriviai magines apeigas atlikdavo šventyklose ar kulto vietose. Iki pat tų laikų, kol Lietuvoje nebuvo priimtas krikštas.   
Lietuva pakrikštyta (priėmė krikštą) .......m.