Statusas VU teatre: niekas nežino
Gimimo data: 1987 01 07
Gimimo vieta: Jonava
Gimimo pobūdis: niekuo neypatingas
Gimimo tikslas: sugriauti demokratiją ir įvesti visišką anarchiją tiek Lietuvoje, tiek visame likusiame pasaulyje.
Mokymosi vieta: VU, Istorijos fakultetas
Mokymosi noras: mokymosi noras yra toks didelis entuziastas, kad nuolatos skaito moralus, kai susiruošiu nieko neveikti ir intensyviai tingėti. Niekšas jis iš tikrųjų.
Mokymosi tikslas: iveikti tingejimą ir suteikti pagaliau visišką pasitenkinimą egzistencija mokymosi norui. Kartais gaila būna ir niekšų.
Pasiekimai gyvenime (išskyrus suvokimą, jog gyvename del visuotinės
kančios): įgimtas sugebėjimas privesti žmones prie isterijos uždavinėjant egzistencinius klausimus
ir dėstant feministines teorijas, ekstremalus nusileidimas nuo beveik 90 laipsnių ir beveik viso ledu
padengto kalno nieko nesusilaužant ir ... Ne, daugiau nebevardinsiu, jaunam mano amžiui ir šito jau per daug.
Ką žiauriausio gali padaryti teatras: visiškai pakeisti vertybių sistemą ir priversti pamiršti ne tik save,
bet ir savo artimą.
Kodėl išnyko mamutai: mamutai neišnyko, jie įkūrė savo bendruomenes sunkiai surandamose vietose,
nes mano, kad globalizacija, popsas, nesveikas maistas ir materializmas sugriautų jų aukštą ir be jokios
abejonės teisingai ideologiškai ir visuomeniškai nukreiptą mamutišką moralę.
Angeliukai: na nemyliu aš jų! Raudonskruosčiai tokie, sveikutėliai, apvalūs, su sparniukais, besišypsantys.
Nedera jie nei prie lietuviško peizažo, nei prie depresiško piliecių mentaliteto.
Egzistencinis šūkis (-iai): "Nusiramink! Aš gyvenu blogiau" arba "Ir genijai miršta".
Teatriokai apie Dolitą:
Dolita mėgsta vėluoti. Bet kadangi ji be šio bruožo miela, linksma supratinga, įdomi, tai tą vėlavimą galima ir pamiršti(Aistė)
Paprasta, gera, istorikė, su kuria visada malonu šnektelt apie ką nors...(Ievukė)
Tvirtas ir smagus moralinis ramstis sukant ratus stadione ir intelektualių (?) pokalbių kolegė žingsniuojant namo. Ir šiaip ji kieta :) (Ramunė)
mane kaskart stebinanti savo tvirtu vadovavimusi principais ir kryptingu tikslo siekimu. Jos šypsena dažniausiai žaidžia aplinkinių akyse :] (Luka)
Dolita yra tokia keista mergaitė, kuri nenutuokia, kokia didelė išminties
aura aplink ją yra susikaupusi. Jai tiesiog taip gaunasi. (Evaldas)
Dolita - mano mažoji mūza. Moka murkti, žaviai užraityti lūpų kampučius ir niekuomet nenustoja šypsotis akimis. Prie jos visuomet malonu glaustytis ir šiaip tokius žmones kaip Dolita reikia saugoti, globoti ir nešioti ant rankų, nes tokių reta. Ar ji dar neįrašyta į raudonąją knygą? (Vilka) |