http://www.bernardinai.lt/index.php?s_id=283&exp=1&n_id=27623

Rokas Radzevièius: Braidþiojimai po atviros erdvës lankas


Nuo pat Vilniaus universiteto ákûrimo iki ðiø dienø iðtikimas ðios mokslo ástaigos kultûrinis palydovas yra universiteto teatras. Per kelis ðimtmeèius nusidriekusiame teatro gyvenime bûta visko - klestëjimo laikus keitë nuosmukiai. Senaisiais teatro gyvavimo laikais pjeses ðiam teatrui raðë ir jas statë net profesûra, o spektakliø pasiþiûrëti suguþëdavo minios miestelënø. Taèiau bûta periodø, kai dël progresyvios minties teatro veikla buvo draudþiama, o dalyviai persekiojami.
Deja, dabar universitetas vis labiau tampa tik akademiniu, bet ne kultûriniu þidiniu.
Universiteto teatras atsiþvelgdamas á susiklosèiusià situacijà bei norëdamas skatinti jaunimo kûrybiná entuziazmà ir paþangø màstymà, kovo 14 – 20 d. Vilniaus universitete rengia antràjá Menø sintezës festivalá „Atvira erdvë 2“. Ðia proga kalbiname festivalio koordinatoriø Rokà Radzevièiø.

Kaip gimë ðio festivalio idëja? Gal galëtumëte ávardyti ir jo atsiradimo prieþastis?

Prieð kelerius metus ði idëja kilo reþisieriui Andriui Pulkauninkui. Pirmasis renginys net nesivadino festivaliu. Tai buvo „Atviros erdvës“ projektas. Kadangi paèiame Vilniaus universiteto teatre maþai kas vyko, buvo nuspræsta padaryti toká projektà, sujungiantá ávairius meno þanrus, stilius bei autorius.
Ðiemet ëmëmës kur kas rimèiau viskà organizuoti – vyko normalus pasirengimo etapas, paskleidëme informacijà, kad norintieji dalyvauti tokiame festivalyje gali atsiliepti. Ir gavome labai daug paraiðkø. Akademinio jaunimo susidomëjimas ðiuo festivaliu tikrai labai didelis. Ypaè tai atsiskleidþia programoje, kuri yra tirðta renginiø, visokiausio plauko projektø ir linksmybiø. Sakyèiau, labai turininga programa, kur galima bus iðvysti labai daug ko...
Kalbant apie prieþastis, kodël atsirado ðis festivalis, galima bûtø paminëti tai, jog akademinis jaunimas labai vienpusiðkai þiûri á savo studijas – siekiama diplomo, kaupiamos þinios, taèiau visiðkai netobulëjama kûrybiðkai. Bet visa bëda yra ta, kad nëra erdvës ir galimybës jaunam þmogui parodyti ir atskleisti save. Kai „uþvirëme“ visà ðià koðæ, pamatëme, jog kûrybinio potencialo jauni þmonës turi labai daug – gavome tikrai nemaþai paraiðkø. Ðie þmonës nesiekia profesionalumo, taèiau jie yra kûrybingi, ir ðis festivalis gali padëti jø kûrybinei saviraiðkai atsiskleisti ar supleventi. Tai svarbiausia.
Deja, per penkiolika nepriklausomybës metø jaunas þmogus tapo visiðkai atstumtas. Á jaunimà þiûrima kaip á problemà ir niekas iðties negalvoja apie juos. Svarbiausia – pasitikëti jaunu þmogumi, nestabdyti jo ir leisti daryti. Að pats buvau ásivëlæs á jaunimo politikà ir pastebëjau, kad viskas vyksta pavieniø projektø lygmeniu, o bendros koncepcijos – nëra. Nëra net në vieno jaunimo klubo. Yra pavieniø iniciatyvø, atsirandanèios undergrounde, bet jos susiduria su didþiuliu nepasitikëjimu ir yra gniuþdomos, kol galø gale uþgæsta.
Ðio festivalio pagrindinë idëja yra sudaryti sàlygas jauniems þmonëms pasireikðti. O èia jau atsiranda galimybë vëliau ir rimtesniems, nuolat gyvuosiantiems projektams, gimti. Tai veda á aukðtesná lygmená. Svarbu þengti pirmà þingsná. Ir antrà. O paskui jau galima þiûrëti kaip toli nueita...

Tam tikru atþvilgiu tai yra ugdomasis festivalis, skatinantis jaunimo kûrybinæ saviraiðkà. Kaip galëtumëte ávardyti ðio festivalio tikslus?

Ugdomoji ðio festivalio prasmë galëtø iðryðkëti vëliau. Galima þvilgtelëti á patá VU teatrà – ar tai teatras, kuriame statomi tam tikri spektakliai, kur á jaunimà þiûrimà tik kaip á molá, ið kurio galima kaþkà nulipdyti, ar tai yra tas jaunimas, kuris pats ateina ir daro tai, kas jam rûpi, kalba savo kalba ir save iðreiðkia savo paèiø priemonëmis ir raiðkos formomis. Pastaroji pozicija, man rodos, yra kur kas teisingesnë ir paþangesnë.
Profesionalas reþisierius, ðokëjas, muzikantas – èia galëtø atlikti vedlio misijà. Jis galëtø vesti, parodyti kryptá, padët jaunam þmogui ágyvendinti jo idëjas bei kûrybiðkai atsiskleisti, o ne sakytø, daryk taip ir taip. Ðis festivalis galëtø inspiruoti aktyvià kûrybinæ akademinio jaunimo veiklà teatre. Ir tai bûtø naudinga ne tik teatrui, jaunimui, bet gal net ir paèiam Vilniui...

Ar yra koks vidinis jaunø þmoniø poreikis tokiam festivaliui? Gal daugumai akademinio jaunimo visiðkai uþtenka tokio Bermudø trikampio – bendrabutis-universitetas-biblioteka?

Kai pradëjome galvoti, kad ðá festivalá reikia rengti, pirmiausia nusprendëm pasikalbëti su VU teatrà lankanèiais þmonëmis. Pasikalbëjome ir buvome labai nustebæ to, kaip jie patys staiga ásitraukë á ðio festivalio organizavimà. Tiesà sakant, mums nebeliko nieko daryti, viskà perëmë jie. Didþiàjà dalá darbø jie ir nuveikë. Mums liko tik organizaciniai dalykai bei ten, kur bûtina, sudëti tam tikrus akcentus.
Yra ne tik noras, bet ir didelis poreikis kai kà graþaus ir gero daryti. Þmonës tiki ðiuo projektu, mano, jog jis prasmingas ir reikalingas, ir ðiam festivaliui jie atiduoda visà savo ðirdá.
Paèiame universitete maþai kas vyksta. Yra tam tikrø vienkartiniø pramoginiø renginëliø, bet galimybës kûrybiðkai atsiverti, tiesà sakant, nëra tiek daug. Ðis festivalis akademinei erdvei galëtø suteikti gaivaus vëjo dvelksmà. Smagiausia bûtø, jei jis atliktø tokià, veik misionieriðkà veiklà – þmonës pamatytø, kad jie yra, jog jø ne tiek jau ir maþai ir kad jie turi kà vienas kitam pasakyti. Jie turi vidinës potencijos kûrybai, o tai svarbiausia. VU teatras galëtø bûti ta erdvë, kuri priima ávairiausius jaunø þmoniø meninius projektus ir padeda jiems ne tik kûrybiðkai atsiskleisti, bet ir augina juos.

Kokia festivalio „Atvira erdvë 2“ koncepcija? Ar buvo kokiø atrankos kriterijø pagal kuriuos atrinkote autorius, kûrinius, projektus dalyvaujanèius ðiame festivalyje? Ar tai buvo visiðkai „atvira erdvë“ viskam?

Mûsø koncepcija yra „atvira erdvë“ – kas kà nori, tas tà daro. Kiekvienas gali ateiti ir rodyti tai, kà jis kuria, kaip jam atrodo graþiausia ir ádomiausia. Problema tik tokia – kaip geriau, tvarkingiau sudaryti programà ir organizuoti darbà. Nors, tiesà pasakius, visiškai gal ir nepavyko „atvira erdvë“ – didþiàjà dalá atsiuntusiø paraiðkas dalyvauti festivalyje mes átraukëme á programà, taèiau buvo keletas ir tokiø projektø, kuriø grynai dël techniniø prieþasèiø turëjome atsisakyti. Beje, prioritetas buvo studentija ir akademinis jaunimas. Nebûtinai Vilniaus universiteto studentai. Taip pat teko atsisakyti ir keliø parodø, mat nebuvo tinkamos erdvës, kur jas galëtume eksponuoti.
Teatro dalyviai rengiasi teatralizuotoms reklaminëms akcijoms, kuriø metu bus einama per fakultetus ir kvieèiama á festivalio renginius.
Visà festivalá mes stengëmës suskirstyti temiðkai. Bus teatro vakaras su dviem spektakliais, bardø, kino, bei ðokio vakarai, o viskà vainikuos medicinos fakulteto roko opera. Be to, „Þaltvykslëje“ vyks koncertai ir kitokios linksmybës. Visà savaitæ bus eksponuojamos ir dvi pagrindinës didelës parodos – viena Filosofijos fakultete, o kita Centriniuose rûmuose.

Ar neávyks taip, kad visas festivalis bus vienas didelis „bardakas“?

Labai gali bûti. Èia bus visko labai daug, labai skirtingai tiek menine forma, tiek raiðka, tiek ir stilistika. Taèiau, mano supratimu, tai bus ne „bardakas“, o bendras ðiuolaikinio jaunimo dvasinës, kûrybinës saviraiðkos atspindys. Apskritai –tam tikras jaunimo bûsenos atspindys. Þinoma, nebus èia visiðko „ekstrym“. Taèiau, manau, „Atvira erdvë“ labai puikiai atspindës ðiuolaikinio, akademinio jaunimo kultûrà, naujas tendencijas, jø kelius ir klystkelius.

Kalbino Gediminas Kajënas

Bernardinai.lt