VU teatras: ir gyvas, ir virtualus

Vilniaus universitetas pernai minėjo 425 metų sukaktį. VU teatras, senesnis už patį Universitetą, savo jubiliejų atšventė jau anksčiau. Vis dėlto būtent šie mokslo metai teatrui atnešė ne mažiau permainų nei šventiniu drabužiu pasidabinusiai mūsų aukštajai mokyklai. Dabar, įpusėjus sezonui ir prasidėjus pavasario semestrui, galima prašnekti apie atliktus ir būsimus darbus.

Besidomintieji VU teatro veikla pirmiausia dėmesį atkreipia į pasikeitusį pavadinimą. Tai visai suprantama prisiminus, jog visą antrąją XX amžiaus pusę VU teatras vadinosi Kiemo teatru. Nemaža dalis spektaklių buvo vaidinama senųjų Universiteto rūmų kiemuose. Vis dėlto laikui bėgant kito ir paties teatro stilistika. Apsižvalgius aplinkui pirmiausia į akis krenta tai, su kokiu pasididžiavimu mūsų Universitetas velkasi naują, tačiau gerbiant visas tradicijas ir kultūrinį paveldą sutvarkytą drabužį. Taip pat ir VU teatras, susigrąžindamas senąjį savo pavadinimą, prisikelia naujam gyvenimui – naujiems tikslams, naujam įkvėpimui.

Šiais metais teatralai dėkoja Universiteto vadovybei už galimybę įžengti į restauruotą VU Teatro salę. Tiesa, dėl šventinių renginių gausos teko atidėti ne tik repeticijas, bet ir Universiteto jubiliejui skirto spektaklio premjerą. Vis dėlto mūsų aukštosios mokyklos vadovai puikiai supranta visos akademinės bendruomenės integravimo į kultūrinį visuomenės gyvenimą svarbą ir pritaria edukaciniams bei estetinį lavinimą skatinantiems VU teatro tikslams.

Per rudens semestrą VU teatras parengė dvi tikrai skirtingos stilistikos premjeras. Pirmoji – režisieriaus ir choreografo Andriaus Pulkauninko spektaklis „Bjaurusis“, pastatytas pagal H. K. Anderseno pasaką „Bjaurusis ančiukas“. Šią premjerą ypatingu įvykiu galima vadinti ne tik todėl, kad „Bjaurusis“ – tai bene pirmasis Lietuvoje bandymas pateikti H. K. Anderseno kūrybą suaugusiųjų teatro scenoje, bet ir dėl to, kad VU studentams buvo pristatytas postmodernių scenos menų, ypač populiarių dabartinėje Vakarų Europoje, pavyzdys. Vienas pagrindinių tokio meno bruožų – tai įvairių raiškos būdų sintezė. „Bjauriajame“ naudojami ne tik teatro, bet ir modernaus šokio, gyvai užsienio tautų liaudies instrumentais atliekamos muzikos, taip pat populiariosios kultūros motyvai; visa tai jungiama į visumą. Be to, 2005-ieji – jubiliejiniai H. K. Anderseno metai. Todėl spektaklį „Bjaurusis“ galima laikyti VU studentų įsitraukimu į tarptautinę diskusiją šio rašytojo biografijos bei kūrybos temomis.

Antroji premjera – proginis režisierės Marijos Misiūnaitės spektaklis „Fortūnos ratas“, skirtas Vilniaus universiteto jubiliejui. Šis pastatymas – tai odė moderniojo teatro stilistikai. Sukurto pagal viduramžiškąją vagantų ir F. Villono poeziją spektaklio dėmesio centre – vis dar aktualūs ir neatsakyti klausimai. Spektaklio forma – atviras žaidimas, nenutrūkstanti transformacija, kaita, amžinas peržengimas. Tokia galima pavadinti ir žmogiškąją egzistenciją. „Fortūnos ratas“ kiekvienam, o ypač jaunam, beatodairiškai lekiančiam žmogui svarbias problemas pateikia daugiabalsių simbolių kalba. Tokiu būdu yra išvengiama verkšlenančio psichologizavimo bei pliko moralizavimo, o žiūrovui suteikiama proga savąją tiesą atrasti pačiam. Publikos itin palankiai sutiktas „Fortūnos ratas“ dar bus rodomas ne tik vasario, bet ir kovo mėnesį.

Vis dėlto bene svarbiausiu šių metų įvykiu VU teatras gali pavadinti naujos teatro internetinės svetainės http://vuteatras.ten.lt sukūrimą. Ši svetainė tapo taip pat ir atviru teatro archyvu, kuriame yra surinkta informacija apie teatro praeitį, dabartį bei ateities viziją. Joje yra išdėstyti ir visuomenei pristatomi teatro vidiniai bei išoriniai tikslai, nubrėžiama jo veiklos strategija ir vieta Vilniaus universiteto studentams teikiamo daugiasluoksnio išsilavinimo kontekste. Be to, viena svarbiausių savo misijų laikydamas Universiteto auklėtinių supažindinimą su šiuolaikine kultūra, taip pat studentų integravimą į aktyvią tautinės kultūros plėtrą, teatras interneto svetainėje suteikė vietos viešoms diskusijoms aktualiais ir studentų pasiūlytais klausimais teatro temomis bei ketina prisidėti skleidžiant informaciją šiuolaikinio meno temomis. Pastarąsias pastangas vainikuoja VU teatro iniciatyva kovo mėnesį surengti įvairių menų sintezės projektą „Atvira erdvė“, kuriame dalyvauti yra kviečiami jauni kūrėjai. Projekto aprašymą bei paraiškos formą jau galima rasti VU teatro svetainėje.

Tokie tad intensyvūs ir gyvybingi šie metai VU teatrui. Jis siunčia visiems šilčiausius linkėjimus, parodydamas, jog dar tikrai yra gyvas. Ne tik gyvas – dar ir virtualus.